requiem rugpjūčiui

rugpjūtis baisiai keistas mėnuo keliuose paskutiniuose metuose. jis toks gražus, kai dar šis tas žydi, o daug kas jau ima sirpti, kai dangus toks giedras, o žvaigždės jame tokios ryškios, kad kartą pažvelgęs, ateinančius tris mėnesius neatsikratysi įpročio pakelti galvos į dangų. bet aš nemėgstu rugpjūčio, labai nemėgstu. visas šitas grožis turi vieną vienintelį tikslą – priminti, kad viskas laikina. viskas baigiasi – kaip šita vasara, kaip kita vasara ir kaip vasara po tūkstančio metų. kaip tas lietus prieš porą dienų, kai naktį sėdėjau savo kambary ir mokiausi groti pianinu. tas lietus buvo labai stiprus, dusliai aidėjo, atsimušdamas nuo sienų ir medinių lubų sijų ir pianinas kartu su juo, garsiu prie mano atviro lango, skambėjo taip gražiai. lietus pasibaigė, visai kaip vieną dieną pasibaigs mano gyvenimas ir mano grojamos melodijos ir niekas nieko neprisimins.

tris savaites prasedėjau tamsoje. jaučiuosi kaip migloje. viskas svyruoja, viskas bet kada gali sugriūti. sugriūva, aš apsisuku ir viskas vėl kaip buvę, bet kai sugriūva dar kartą, vis tiek skauda taip pat. didžiąją laiko dalį buvau užsidariusi namie ir neatsigrožėjau, neįsikaliau į galvą to mėlyno vasaros dangaus dienomis, kai nelijo. tiesiog negalėjau išbūti lauke, kur dabar tiek daug chaoso. nesakau, kad viduje chaoso nebuvo. baltos mano kambario sienos pasistengė, kad mano galvoje ūžtų ne mažiau triukšmo, nei ūžia lauke. bet būdama viduje, su tomis nesveikomis mintimis aš sugebėjau pagimdyti idėjų, minčių užuomazgų, kurios, jaučiu, yra tikrai svarbios. ir mokiausi groti – muzika man buvo terapija, vėl iš naujo pamilau tą jausmą, kai pavyksta tinkamai sugroti dainą. tas ėjimas iš proto, jausmas, kad kažkokios juodos rankos smaugia mano kaklą buvo lyg žiauri kaina, kurią turėjau sumokėti už pluoštą popierių, paskubomis pripildytų netyčia užčiuoptomis mintimis, už dar daugiau minčių, kurios dar mano galvoje. ir nors kainavo daug, dabar aš kažką turiu.

absurdiška, kad tamsa sukuria kažką, kas suteikia vilties gintis nuo tos tamsos. pasibaigęs rugpjūtis suteikia vilties laukti kito rugpjūčio. kad ir jis galėtų pasibaigti.