***

still from "Stalker" (1979), dir. Andrei Tarkovsky.

reikėjo klausyti senelio

iš kirpyklos bate parsinešiau savo plaukų sruogą. susėdom virtuvėje išgerti arbatos. ji pasakojo, kad jaunystėje svajojo tapti pilote. žvelgdavo į giedrą mėlyną dangų ir įsivaizduodavo, kaip skraidina savo lėktuvu žmones ir įvairiausius krovinius. kaip gauna užsakymą atskraidinti į JAV toną spurgų su rožiniu glaistu. bet, nors ir nedaug pritrūksta, ji nepasiekia užsakovo – atidaro lėktuvo duris ir barsto spurgas virš auksinės Amerikos žemės, o laimingi vaikai jas gaudo, kiša į burną ir krykštauja mojuodami sruogai lipniais pirštais. tačiau motina neleido jai stoti į aviaciją. liepė tapti gydytoja. ir ji tapo gydytoja. dabar dirba venerinių ligų skyriuje ir kasdien pačiupinėja po kelias dešimtis ligotų kiaušinių. bet nesiskundžia.

kažkas ima belstis į duris. atidarau. ten stovi du policininkai. už jų - mano kirpėja. ji taria:

- va, jis. šitas pasisavino man legaliai priklausančią plaukų sruogą.

dabar sėdžiu kalėjime už sruogos pagrobimą. įsivaizduoju, kad galiu skraidyti. sapnuose nardau po mėlyną giedrą dangų. bet mėlynos spalvos čia būna nebent valgykloje tiekiama burokėlių sriuba. niekas nežino, iš ko ji iš tikrųjų pagaminta. reikėjo klausyti senelio, kai jis sakė, kad tikri vyrai kerpasi basi. galbūt tada nebūčiau pavogęs nebe man priklausančios dalies savęs ir nebūčiau įskaudinęs moters. o gal sruoga būtų įsikibusi man į pirštą ir vis tiek grįžusi kartu. juk pasąmonė mėgsta žaisti net ir su sveikais kiaušiniais. ir visada pasiekia savo.

still from "Edward Scissorhands" (1990), dir. Tim Burton.

vilnija

skafandro vidus nerasoja

aš kalbuosi ir su manimi kalbasi. bet nei aš, nei tu nieko nepasakom. neišgirstu nieko, kas būtų svarbu. nepasakau nieko, kas būtų svarbu. tik daug ir be perstojo žiovauju. parengiu informaciją, lygią priimamai. gyvenu triukšmingoje apšnerkštoje tyloje.

gal kaltas tas siurrealumo skafandras, kurį taip noriai leidžiu sau užsidėti ant galvos: važiuoju namo 4:30 ryto ir per kelią perbėga dvi stirnos; pamatau charakteringą, bet nepasakyčiau, kad patrauklų vaikiną ilgais plaukais, susapnuoju, koks jausmas liesti jo odą; netyčia užmiegu saulei glostant ploną sniego sluoksnį; susapnuoju šlykščius vaizdus - aukštus laiptus, slidžius, nes kažkieno nuvemtus, lipu jais be batų, lauk pro pilvo apačią krenta organai - gal tai kasa - mes visi esam granitinėje traukinių stotyje, turbūt kurį laiką jų bijosiu; prabudusi matau tamsų filmą apie E. A. Po ir staiga skaitomas Bodleras aptemsta. jau savaitę gyvenu viena ir vietoj muzikos klausau tylos. kartais tirpsta viršugalvis. kartais per staigiai atsistoju ir nemaloniai apsvaigstu, nes man trūksta fizinio krūvio.

viskas atrodo per daug tikroviška, kad būtų tikra. bet pati nepatikėčiau, jei sakyčiau, kad neturiu pakankamai kvailumo ir drąsos nerti į šį siurrealumą giliau, kad patikrinčiau, ką dar jis gali išdarkyti, sulaužyti, ištepti, panardinti.

duok ranką greičiau, einam. kine ketvirtadieniais priešpiet akcija. Salvadoro Dali ir Bunuelio pjaustomi akių obuoliai subyrės man į pravertą burną ir pagaliau liausiuosi žiovavusi.

still from "Gravity" (2013), dir. Alfonso Cuaron.

pamokos

still from "Lust, Caution" (2007), dir. Ang Lee.