reikėjo klausyti senelio

iš kirpyklos bate parsinešiau savo plaukų sruogą. susėdom virtuvėje išgerti arbatos. ji pasakojo, kad jaunystėje svajojo tapti pilote. žvelgdavo į giedrą mėlyną dangų ir įsivaizduodavo, kaip skraidina savo lėktuvu žmones ir įvairiausius krovinius. kaip gauna užsakymą atskraidinti į JAV toną spurgų su rožiniu glaistu. bet, nors ir nedaug pritrūksta, ji nepasiekia užsakovo – atidaro lėktuvo duris ir barsto spurgas virš auksinės Amerikos žemės, o laimingi vaikai jas gaudo, kiša į burną ir krykštauja mojuodami sruogai lipniais pirštais. tačiau motina neleido jai stoti į aviaciją. liepė tapti gydytoja. ir ji tapo gydytoja. dabar dirba venerinių ligų skyriuje ir kasdien pačiupinėja po kelias dešimtis ligotų kiaušinių. bet nesiskundžia.

kažkas ima belstis į duris. atidarau. ten stovi du policininkai. už jų - mano kirpėja. ji taria:

- va, jis. šitas pasisavino man legaliai priklausančią plaukų sruogą.

dabar sėdžiu kalėjime už sruogos pagrobimą. įsivaizduoju, kad galiu skraidyti. sapnuose nardau po mėlyną giedrą dangų. bet mėlynos spalvos čia būna nebent valgykloje tiekiama burokėlių sriuba. niekas nežino, iš ko ji iš tikrųjų pagaminta. reikėjo klausyti senelio, kai jis sakė, kad tikri vyrai kerpasi basi. galbūt tada nebūčiau pavogęs nebe man priklausančios dalies savęs ir nebūčiau įskaudinęs moters. o gal sruoga būtų įsikibusi man į pirštą ir vis tiek grįžusi kartu. juk pasąmonė mėgsta žaisti net ir su sveikais kiaušiniais. ir visada pasiekia savo.

still from "Edward Scissorhands" (1990), dir. Tim Burton.