naktį girdžiu,
kaip mano kūnas knarkia. subliūkštantys ir vėl prisipildantys plaučiai maitina
deguonimi violetinių gyslų išraizgytą padarą.
naktį girdžiu,
kaip mano kūne lėtai plaka širdis. pavargusi vos pulsuoja ir kiekvienas dūžis –
lyg akis vartančio diedo prastumta darbo diena.
naktį girdžiu,
kaip šnara mano kūno blakstienos, sunkiai besulaikydamos po vokais
besivartančias akis. smegenys išgyvena, obuoliai sukinėjasi.
naktį girdžiu,
kaip išsilieja mano kūno mintys. šaltas prakaitas įsigeria į nusiburbuliavusią
paklodę.
naktį žiūriu į
savo kūną ir svarstau, kada jis pagaliau pasiduos.

Mmm
AtsakytiPanaikintiAš žiauriai pasiilgau protestantės. Įvairovė buvo smagiau nei vien tik rašyti tekstai (jie nuostabūs, tikrai, bet taip norėčiau dar kartą pamatyti, pavyzdžiui, senus muzikinių atadimų įrašus). Bet čia nieko blogo, tikrai, tik mano nuomonė. : )
AtsakytiPanaikintišiurpais kūnas nuėjo. ameizing.
AtsakytiPanaikinti