šitos dar nerodžiau

aš myliu tave

kai ant stogo tąnakt mano ląstelėse vyko tamsos ir šalčio mainai
kai ant stogo tąnakt mano šnervės apsinešė baltais žvaigždžių milteliais
kai ant stogo tąnakt susipjausčiau pirštus prisilietus prie mėnulio šviesos

ir aš tave, dieve mano, ir aš tave

paieškos

aš noriu sutikti įdomius žmones. tokius, kurie turėtų minčių, lipančių viena per kitą, nespėjančių pasiekti burnos, besisluoksniuojančių, pilni idėjų, siekiantys naujų atradimų, nors bagažas ir taip jau toli gražu ne tuščias, tokius, kurie nemiegotų, nelauktų, kol gražiausi metai praeis pro nosį, tokius, kurie nebūtų abejingi gyvenimo grožiui, kurie atrastų jį ir pačioj mažiausioj smulkmenoj, kurie negaištų, būtų nerūpestingi, nesuvaržyti baimių dėl ateities ar praeities, ne gyvenantys prisiminimais, o trokštantys kurti naujus. kurti, kurti, kurti, atrasti, pažinti, įkvėpti, GYVENTI.

aplink mane snaudulys. žiemą - nes šalta, vasarą - nes karšta, pavasarį ir rudenį - ai, tiesiog pereinamas laikotarpis. žmonės aplink mane miega savo pasistatytuose rėmuose. abejingi viskam jie plaukia pasroviui vis sumurmėdami "aš ne toks, kaip visi". ir tai būna melas, kuriuo nė jie patys netiki. išskirtinumas madoj, su savais mados klyksmais, prie kurių reikia taikytis, jei nori būti užskaitytas kaip "kitoks". iš tumblr mergaitės sklinda vien nuviliantys atodūsiai sumišę su abejingumu, pasipasakojimai apie naują drabužį, peržiūrėtą serialą, follower'ių skaičiaus pokytį. ne čia yra gyvenimas. noriu kalbėtis su tais nusmurgėliais ar niekuo neišsiskiriančiais iš išvaizdos. yra žmonių blankių iš lauko, bet viduj jie ne tik kad žydi, jie sproginėja ir šaukia, verkia iš laimės ir juokias iš baimės, ir tai ir yra svarbiausia - gyvenimas, kuris dabar neapleidęs tik vienetų. štai ko ieškau - gyvųjų, su dar nespėjusia nužydėti siela (kai kurie pumpurai nukrinta nė nesubrendę).

gal per stipriai įsimylėjau filmų scenas ir knygų puslapius, galbūt noriu neįmanomo - kad žmonės gyventų mano sukurtam pasauly. bet vis vien nesugebu įtikėti, kad pasauly aš tokia viena. netikiu, kad nėr pasauly kito tokio per daug įsijautusio kaip aš. kad tik tektų laimė vienas kitą sutikti...

"Mane tiesiog stebina tavo šitas blaškymasis amžinas" - mano mamos žodžiai man. o, mama, teks mokytis susitaikyti, nes blaškytis aš planuoju dar ilgai.